Nutekėjo Lietuvos keliautojų duomenys: minimos daugybė kelionių agentūrų

Lietuvos keliautojų asmens duomenys, įskaitant pasų informaciją, telefono numerius ir kelionių datas, galėjo patekti į Rusijos juodąją duomenų rinką. Apie galimą didelio masto nutekėjimą spalio 21 d. pranešė „Delfi“, atlikęs žurnalistinį tyrimą. Tarp galimai paveiktų įrašų – ir duomenys apie keliones, užsakytas per Lietuvos kelionių organizatorius bei agentūras.

Kokie keliautojų duomenys galėjo nutekėti?

„Delfi“ tyrimo duomenimis, viešai prieinamuose įrašuose aptikta vardų, pavardžių, gimimo datų, asmens kodų, telefono numerių, pasų duomenų, kelionių krypčių ir datų. Informacija apima laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų.

Tarp su šiais įrašais siejamų įmonių minimi „Tez Tour“, „Join Up“ ir kelionių agentūros „Makalius“, „Kelionių ekspresas“, „West Express“, „Noriu atostogų“, „Kelionių akademija“, „Baltic Tours“, „Amberturas“ bei „Kelionių akademija“.

Kol kas nepatvirtinta, kad visų išvardytų įmonių klientų duomenys buvo nutekinti būtent iš jų sistemų. „Delfi“ kreipusis į kelionių organizatorius, dalis jų teigė neturintys informacijos apie galimą duomenų nutekėjimą.

Pradėtas aplinkybių tikrinimas

Su incidentu siejama rugsėjį įvykusi kibernetinė ataka prieš Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ sistemas. Užpuolikų grupuotė „DataSuckers“ teigė pasisavinusi šimtus milijonų įrašų, susijusių su rezervacijomis ir finansinėmis operacijomis.

„Tez Tour“ Lietuvoje pranešė pradėjusi vidinį tyrimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) taip pat pradėjo tikrinti informaciją, siekdama nustatyti, ar incidento metu galėjo būti paveikti Lietuvos keliautojų duomenys.

Tai reiškia, kad tiksli nutekėjimo apimtis ir aplinkybės dar tikslinamos. Kol nėra galutinių išvadų, nereikėtų teigti, kad kiekvienas minėtų bendrovių klientas būtinai nukentėjo.

Ką daryti keliautojams?

Nutekėję asmens duomenys gali būti panaudoti ne tik tapatybei nustatyti, bet ir įtikinamesniems sukčiavimo bandymams. Pavyzdžiui, sukčiai gali susisiekti su žmogumi, žinodami jo vardą, kelionės kryptį ar užsakymo informaciją, ir apsimesti kelionių organizatoriaus, banko ar kitos institucijos atstovais.

Norint sumažinti riziką, verta laikytis kelių paprastų taisyklių:

• Saugokitės įtartinų skambučių ir žinučių. Net jei pašnekovas žino jūsų asmeninius duomenis ar kelionės informaciją, tai neįrodo, kad jis atstovauja teisėtai įmonei.
• Nesiųskite papildomų dokumentų kopijų. Neatskleiskite paso duomenų, banko prisijungimų ar patvirtinimo kodų nepatikimiems asmenims.
• Patikrinkite paskyrų saugumą. Naudokite unikalius slaptažodžius ir, kur įmanoma, įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą.
• Stebėkite finansines operacijas. Pastebėję įtartinų mokėjimų ar įtardami tapatybės vagystę, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją.
• Informaciją tikrinkite oficialiais kanalais. Jei sulaukėte įtartino skambučio iš kelionių organizatoriaus, susisiekite su juo patys, naudodami oficialioje svetainėje nurodytus kontaktus.

Vien dėl pranešimo apie galimą duomenų nutekėjimą paso keisti ar kelionės atsisakyti nereikia, jei nėra konkrečių požymių, kad dokumentas buvo neteisėtai panaudotas. Tačiau į įtartinus pranešimus ir bandymus išvilioti papildomus duomenis reikėtų reaguoti rimtai.

Šaltiniai ir papildoma informacija

• „Delfi“ tyrimas apie Lietuvos keliautojų duomenų nutekėjimą
• „Verslo žinios“ – Lietuvos keliautojų duomenys tamsiajame internete
• „Lrytas“ – keliautojų duomenų nutekėjimo aplinkybės
• LNK – Lietuvos keliautojų asmens duomenys Rusijos juodojoje rinkoje